Darželių auklėtojos tikriausiais sutiks, jog dažnai zuikiui nušiolavus į savo pirmąjį darželį sunkiau sekasi adaptuotis tėvams nei vaikams. Ir iš tiesų, auklėtojos dažniau ramina tėvelius, jog viskas bus gerai, o ne mažylius... Trumpai papasakosiu, kaip atrodė mūsų pirmoji savaitė darželyje, tekstas gana ilgas (perskaityti užtruksite 3-4 min), tad kam neaktualu, po mano plepėjimais, ties žodžiu "Reikės" dalinuosi puikiu avinžirnių salotų receptu. Tiks į darbą, pietums, vakarienei ar garnyrui. Taigi, pradedu:
1 diena. Darželyje su mažyliu praleidžiame valandą. Mano zuikis laikosi kiek atokiau nuo visų, žaidžia mašinėlėmis. Pusryčių nevalgo. Atsisveikinu, pasakau, jog grįšiu, kai jis dar kartą pavalgys.
Grįžus namo mintys sukasi tik apie mažylį. Sportuoju, ties pakartojimų skaičiavimu bandau įsivaizduoti kaip jam sekasi, nes jis toks nesavarankiškas (taip atrodo man). Gaminu, tvarkausi, rašau, bet mintys ne su manimi. Telefonas visada šalia, laukiu skambučio... skambučio neišgirstu... pasirodo skambino mano vyras, eilinį kartą nieko svarbaus nenuskambėjo iš jo lūpų. Keliauju pasiimti mažylio, auklėtoja tvirtina, jog buvo ramiausias grupėje ir vėl užtikrina, jog viskas bus gerai...
Grįžtame namo, mažylis siaubingai pavargęs, pietų miega 2,5 valandos. Aš galvoju apie kitą dieną darželyje, jaudinuosi, nes mano mažylis kartais nemiega pietų miego, o kartais užmiega tik 15 valandą (!). Kaltinu save, jog esu bloga mama, tuo pačiu teisinu save, jog atsisveikinus su čiulptuku taip jau nutiko.... ir prievarta nėra išeitis... Vėliau diena klostosi įparstai, mažylis beveik nevalgo ir yra jautresnis nei įprastai.
Ateina laikas miegoti, dienos įspūdžiai zuikiui neleidžia užmigti. Užmiega 22.00 val, apsidžiaugu... einu teptis sumuštinio (taip, aš naktinė valgytoja, bet čia ne apie tai)... po 10 min su vyru girdime siaubingą garsą lyg kas krįstų iš lovos... Išsigąstame. Kikendamas į virtuvę atlekia mažylis, o siaubingas garsas - tai tik jo drambliuko bėgimas (nesuprantu, kaip mažylis sveriantis truputį per mažai sukelia tokį garsą). Nusprendžiu eiti miegoti kartu, mažylis vartosi, burbuliuoja, bet užmiega... Mintyse vėl kaltinu, jog esu bloga mama ir bijau, jog mano mažylis ryt neis miegoti su visais, nevalgys ir verks.... taip pat galvoju, jog būtina išsivalyti šaldytuvą.
2 diena. Nusprendžiu šaldytuvo nevalyti. Zuikis pabunda 6.10 val. ir lygiai 8.00 val keliaujame į darželį. Darželyje vienas vaikas, kuris sloguoja... Kartu pabūname 20 min, išsiaiškiname kur yra lova ir ką joje reiks daryti - pasak manęs tiesiog pagulėti ir pailsinti akytes. Atsisveikinu. Mano zuikis nereaguoja, pamoja ranka rodydamas "Ate, ate". Grįžusi namo jaučiuosi geriau nei vakar, tačiau vis dar perdėtai jautri. Žinoma, galvoju apie mažylį, tačiau ne tiek daug. Pasiimu jį 16,30 val, iš darželio eiti nenori. Darželyje nieko nevalgė. Grįžtame namo, nebenoriu valgyti aš, bet valgome... Mažylis jaučiasi pavargęs, visą laiką leidžiame kartu, ramiai. Sulaukiame svečių, pažįstami veidai mažylį ir mane nuteikia gerai. Dingsta įtampa, zuikis pagaliau normaliai valgo.
Naktis košmariška, mažylis su verksmu prabunda 8 kartus (!). Jo mažyčiame gyvenime dabar vyksta visko tiek daug.
3 diena. Darželyje būname 8.00 val ir suprantame kur prasideda visi kamščiai... Auklėtoja šiandien mums nesako, jog viskas bus gerai. Tikriausiai jau mato tam tikrus tėvų adaptacijos požymius vaikui pradėjus lankyti darželį. Atsisveikinimas užtrunka ilgiau, tačiau be verksmų, ramiai. Jaučiuosi puikiai.
Mažylis namo eiti nenori. Auklėtoja sako, jog jis vienas ramiausių grupėje.
Bemiegė naktis vėl. Mažyliui skauda pilvą, dažnai prabudinėja, verkia...
4 diena. Atsisveikinime su verksmais. Auklėtoja įspėja, jog verksmai dažnai ateina vėliau...
Grįžtu namo, keista, tačiau jaučiuosi gerai. Pasitikiu auklėtoja, auklyte ir didžiuojosi savo mažuoju princu, jog tiek daug dienų jau įveikė. Ateinu pasiimti savo vaikino, kita auklėtoja teigia, jog reiktų pasiimti jį anksčiau, nes jam labai sunku be mamos. Atsisveikiname su auklėtoja, tačiau dar užtrunkame 15-20 minučių darželio kieme, nes mažylis nenori namo.
Beje, pasiimu jau sloguojantį.
5 diena. Sloga. Liekame namie.
Išvada. Net nenumanau kiek užtruks mūsų adaptacija darželyje. Su kiekviena diena mažylis vis labiau nenori į jį eiti.
Salotoms reikės:
1 skardinės konservuotų avinžirnių (galima ir 200-300 g virtų)
1 nedidelė cukinija
1 paprika
2 pomidorai
100 g špinatų (arba geros dvi saujos)
1/2 citrinos
alyvuogių aliejaus
8 saulėje džiovintų pomidorų
1 a.š. bazilikų
1 a.š. saldžiosios paprikos
1 v.š. sviesto
druskos, pipirų
Cukinijas nulupame, išimame sėklas ir supjaustome centimetro storio griežinėliais. Griežinėlį padaliname į 4 dalis. Juostelėmis supjaustome paprikas. Ištirpiname sviestą, į jį dedame druskos, pipirų, saldžiosios paprikos. Svieste išvoliojame supjaustytą cukiniją ir papriką. Daržoves vieną šalia kitos sudedame į skardą. Kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20-25 minutes. Į salotas daržoves dedame atvėsusias.
Supjaustome paprastus ir saulėje džiovintus pomidorus ir sudedame į dubenį. Į dubenį taip pat dedame atvėsusias daržoves, nuplautus avinžirnius, druską, pipirus, baziliko. Įspaudžiame citrino sulčių, šiek tiek aliejaus (gali ir nereikėti) ir viską sumaišome.
